- riūkti
- riū̃kti, -ia, -ė DŽ1; Sut šnek. 1. intr. Rs, Snt balsu verkti, bliauti: O tas vaikas riū̃kia, nieko negali jam padaryt Jrb. Nustok nors sykį riū̃kęs, o ma[n] i ausis išūžei! Grdž. Toks didelis vaikas, o riūkì Erž. E, tai riū̃kia tas vaikyščias. Na, eik į užpečkį! Grš. Tik rytą atsikėlę dvariškiai išgirdo, kad už durių kas riūkia LMD(Šlv). Ko čia riūkì kai veršis Skr. Nutilk, ko dabar riūkì kaip bulius! Šmk. 2. intr. mauroti, baubti, mykti, žviegti: Ko tos kiaulės riūkia, gal nepašėrei? Slv. Karvė riū̃kia, matyt, serga Šk. 3. intr. negražiai, garsiai dainuoti: Riū̃kti yra storai giedoti J. Išgėrėm, dabar galim riū̃kt Snt. 4. intr. bartis, bambėti: Nemoki, rodos, gražiai šnekėt, tik riūkì ir riūkì lyg močeka Snt. Tas senis nenaudėlis: tik riū̃kia ir riū̃kia ant savo dukters Grš. Ant jų vis reikia riū̃kti Trg. 5. intr. dundėti, bildėti: Griaustinis riūkia, t. y. griauja J. Riū̃kia ir riū̃kia armotos par dieną Pc. 6. tr., intr. stenant sunkiai ką dirbti, nešti, pūkšti: Ką tu čia taip riūkì? Ilg. Neriū̃k vienas, o lauk kitų pagelbos Rs. Kam tiek krauniesi, kad paskui riū̃kt reikia Lkč. Užsidėjai kryžių, tai jau riū̃k, ir baigta Srd. 7. intr. dejuoti, niūkti: Aš jį urzinu, o jis riū̃kia tik, o nenori kelti J. Riū̃kia po tą lovą, laužos Skr. 8. intr. tvoti: Riū̃k jam į kuprą J. 9. tr. stumti: Kai jau riū̃ksiu tave iš lovos! Srd. 10. tr. gerti, maukti: Pylė riū̃kė par dieną, visą alų išriūkė Jrb. \ riūkti; įriūkti; išriūkti; nuriūkti; parriūkti; suriūkti; užriūkti
Dictionary of the Lithuanian Language.